Būdama maždaug penkerių aš turėjau jūrų kiaulytę. Mažas , oranžinės spalvos patinėlis vardu Čipas. Gyveno jis pas mus namie , narvelyje , ketverius metus. Narvelis juodas didelis su raudonom durelėm. Maisto indelis buvo geltonas , o gertuvė balta su dviem jūrų kiaulyčių veidais.Trečiųjų jo gyvenimo metų pavasarį pas mus namuose atsirado naujas gyventojas - katinas vardu Mikis . Čipas ir Mikis sutarė draugiškai. Po svaitės atėję į kambarį , kuriame buvo Čipo narvelis , narvo viduje pamatėme miegantį katiną . Prapliupome juokais , vėlaiu ištraukėme katiną iš narvelio , bet jis nenorėjo eit. Matyt labai patiko jūrų kiaulytės draugija . Maždaug po pusės metų Čipukas nudvėsė.Problemos su skrandžiu.Man buvo labai gaila. Netekau savo pirmojo gyvūno. Iškart po jo mirties mūsų šeimoje atsirado dar vienas gyvūnas - kalytė vardu Dora. Dabar mes auginam du gyvūnūs tikiuosi jog jie gyvens dar ilgai su mūsų šeima.
2010 m. balandžio 7 d., trečiadienis
Svajonės
Aš vaikystėje , turbūt kaip ir visi vaikai , svajonių turėjau daug. Bet didžiausia mano svajonė buvo turėti žirgą. Aš taip norėjau turėti žirgą , kad kiekvieną naktį jį sapnuodavau : Sapnavau kaip jodinėjau , šėriau ,šukavau savo ristūną. Bet žirgo taip ir negavau.Verkiau. Ilgai verkiau . Aš jo noriu iki šiol. Dabar galvoju kaip aš jį būčiau pavadinus : gal Princas , gal Baltūnas , o gal tiesiog Gražuolis. Laukiau žirgo ir lauksiu dar ilgai , kol sulauksiu .
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)